pakulos

pãkulos sf. pl. (1), (3^b) Dv, Grv 1. SD239,451, R, K nušukuotų linų ar kanapių liekanos; suvelti linų ar kanapių pluoštai; pašukos, nuošukos: Šukuojant linus per medinį šepetį, nusišukuoja pirmosios pakulos; šukuojant per geležinius šepečius, nusišukuoja antrosios pakulos, vadinamos pašukomis, o šukuojant linus šeriniu šepečiu, nusišukuoja trečiosios pakulos, vadinamos pašukėlėmis rš. Pãkulas verpia, storą audeklą audžia Nmč. Kai šukuoja linus su retu mediniu šepečiu, prisišukuoja pãkulų Slm. Pãkulos stambesnės už pašukas J. Ir iš pãkulų možna suaust marškas Sdk. Peryna iš plūksnų, kaudra iš pãkulų Švnč. Pãkulų daug buvo, tai maišus verpėm Pb. Su pãkuloms gali bovytis, ale linų aš tau neduosiu kurkti (prastai verpti) Trg. Iš tų pãkulų ploniausias drobes verpdavom Paž. Iš pakulų̃ senovinė suknelė Kb. Iš pãkulų vyta virvės Strn. Nestiprios vadžios – trūksta, pãkulom eina (pakulojasi) Ėr. Šita knyga labai sena: jos lapai jau pakulom eina Rm. [Ant patalų] užtiesta pakulikėmis atausta eglyta paklodė I.Simon. Suverpk ir tas pakulikes Pgg. Davė verptie pakulaičių pirmaeilių nuobrukaičių LTR(Krsn). Jau ne pãkulų tinklais turėjo žvejot žuvis pilvui ant peno DP379. ^ Velias kai po pakulas Sln. Veliasi kai pãkulų kuodelis Jrk121. Įsivėliau kai velnias į pãkulas Grk. Anie velas kaip po pãkulas (nesiseka gyventi) Krž. Čia, – atsiliepiau kaip pro pakulas (negarsiai, prislopintu balsu) rš. Ryja kaip šuva pakulas Lel. Ryna kaip smakas pãkulas Kv. Gyveni kaip pakulų vargšas PPr342. Dingo kaip pakulų kuodelis B. Rugiai kap pãkulos (menki) Rud. Veiza kaip par pãkulas (silpnai mato) Ggr. Eik balų degti ir su pakulom gesyti! LTR(Mrj). Gera verpėja ir iš pakulų linus suverps PP35. Nė biednųjų širdis nėr iš pãkulų Šts. Pakulų širdis, aplinkui lašiniai (žvakė) LTR(Vlkv). Vel[ia] kalbą pakuloms (neaiškiai, nesuprantamai kalba), kad aš nesuprasčiau Šts. 2. Kv psn. apdeginto audeklo gabalėlis ugniai skilti, pulveris.